Kaip vokietijoje gyvenantys lietuviai jonines švenčia

Mūsų Joninės

Šventėm kartą Jonines.

Ir Jonas ten buvo, ir Janina,

Ir ta labai graži mergina.

Stalai lūžo nuo gėrybių,

Visi šokom susikibę,

Laužą kūrėm išsijuosę

Traukėm dainą pasipuošę.

Laužo liepsnos vis didėjo

Mūsų meilė vis kartėjo,

Kai prie manęs priėjo Jonas –

Visas toks gražus ir plonas,

Ir paprašė lietuviškos duonos.

Alus buvo toks gardus,

Kad net šokti užvedė mus

Ir jau baliui įpusėjus

Tas Jonas man meilę prižadėjo.

Prižadėt tai prižadėjo,

O po valandos nuėjo,

Jis nuėjo pas Ireną

Ir paliko mane vieną.

O aš laukiau dvyliktos

Gal ateis jis kada nors?

Visi ieško paparčio žiedo,

O aš – mano Jono mielo.

2010 m. birželio 26 d.

Šventė prasidėjo 18 val. vakaro vokietijos laiku.

Joninių įžangą atidarė lietuvių benruomenės narė Inga Vessler, šiai progai sukūrusi eilėraštį. RasaWegner trumpai papasakojo apie joninių reikšmę ir tradicijas. Gražią kalbą pasakė liubeko lietuvių bendruomenės pirmininkas Horst Simon.

Bendruomenės narė Rasa Wegner pasiteiravo visų susirinkusiųjų, ar netyčia neatsiras mūsų tarpe Jonų ir Janinų, taipogi ir Rasų? Iš susirinkusiųjų tarpo iš vietų pakilo net 5 Jonai. Didžiuliam mūsų džiaugsmui pačiam jauniausiam Jonukui tebuvo 8 mėnesiai.

Visiems Jonams buvo nupinti iš ąžuolo lapų ir ramunių vainikai, bei iškilmingai uždėti ant galvų. Vakaro metu Jonams buvo parengtos užduotys, kurias jie turejo atlikti. Visas užduotis Jonai atliko labai uoliai.
 

Kad nenuobodžiautų mažiausieji šventės dalyviai, bendruomenės narė Zoja Peters surengė vaikų piešimo konkursą. Laimėjusiesiems buvo įteiktos atminimo dovanėles.

Visus susirinkusiuosius linksmino folklorinis ansamblis iš Biržų.

Joninių šventėje dalyvavo lietuviai ne tik iš Liubeko, bet ir atvykę iš Hamburgo, taip pat ir svečiai iš Biržų, Kauno ir kitų Lietuvos miestų. Šiais metais šventėje dalyvavo apie 100 žmonių. Šventës dalyvių tarpe dalyvavo ir kitų tautybių žmonių.
 
Prie paruošto švediško stalo bei svečių suneštų vaišių buvo kviečiami visi šventės dalyviai. Kiekvienas galėjo paragauti skanaus biržietiško alaus. Aplink sukurtą laužą šoko tiek lietuviai, tiek svečiai iš kitų šalių.

Lietuvių liaudies dainas dainavo Martha Wegner.

Vidurnaktį visos poros skubėjo ieškoti paparčio žiedo. Žiedą rasti pavyko jaunai porai iš Hamburgo.

Iki aušros nenutilo dainos bei nenurimo šokiai.

Štai tokios buvo mūsų, Liubeko lietuvių bendruomenės, Joninės.

Iki kitų metų! 

Inga Vessler

15.07.2010